Augustas Didžgalvis

Dramatiškai kritus fotoįrangos kainoms ir visuotinai įsigalėjus skaitmeninei fotografijai, lietuvių namuose ir biuruose pasirodė fotoaparatai. Juk anksčiau fotomedžiagos buvo ne kiekvienai kišenei, o ir pats procesas būdavo žymiai sudėtingesnis bei tam reikdavo daugiau žinių. Atitinkamai, ir pinigų. Šiais laikais kas antras ar trečias žmogus kaip savo pomėgį nurodo fotografavimą, o kai kurie net gyvena nuo algos iki algos tik tam, jog nusipirkti geresnės fotoįrangos. Atitinkamai, laisvą laiką leidžia tam skirtose interneto bendruomenėse, kur būtinai aptarinėja naujai pasirodžiusią aparatūrą.
Tradicinis toks fotografas – studentas, gavęs naują Canon, Nikon, Pentax ar Olympus dovanų iš savo tėvų. Dažnai yra užsiregistravęs ir fotosvetainėse. Kartais turi ir vartotoją pas one.lt ir būtinai Facebook (nuotraukose – 150% su savo fotoaparatu! Todėl kad be jo jis yra niekas). Dar labiau „pažengę“ susirenka ir į tam skirtas grupes. O jau „elitas“ turi ir savo el.susirašinėjimo grupes susikūrę, kur taip paprastai ir neįsiprašysi.
Tačiau nuotraukos, atliktos fotoaparatu, publikuojamos toli-gražu ne visad. Tradiciniai „kūrybiniai“ būdai – būtinai labai išplautas nuotraukos fonas, nuotrauka verčiama į juodai-baltą (norint imituoti klasikinę fotografiją). Pažangesni net išmoksta savo nuotrauka nudažyti rudais pustoniais (neva, labai pasenusi nuotrauka). Perkantys fotoaparatą su juo automatiškai įgyja ir vienokią ar kitokią nuomonę apie kitus fotografus ir jų darbus. Dažniausiai nuomonė, būtų ji gera ar bloga, nutylima. Arba, kritikuojama jei kritikuoja visi (bei giriama, jei giria dauguma).
Šitokie fotografai labai mėgsta naudoti ir specifinį žargoną. „Vinjetavimas“, „aberacijos“, „distorsijos“, „bokė“, „blicai", „štorkės“, „difuzorius“, „televykas“... Tai tik keli terminai, kuriuos kartais tokie vartoja net iki galo nesuprasdami ką jie reiškia. Juos dar pats Scott Kelby savo knygelėse „Skaitmeninė fotografija“ yra išmokęs, kad objektyvus reikia vadinti „stiklais“. Kitaip atrodysi naujokėliu. Šio žanro veikėjai dažnai mano, jog fotografijos įgūdžiai – paveldimi.
Jų „svajonių“ amatas – lankytis vakarėliuose su „įžymybėmis“ ir fiksuoti „aukštuomenės kronikas“. Arba bent jau koncertuose bei prezentacijose. Tokie džiaugiasi, kad juos pažįsta viena ar kita žvaigždutė ir atsimena realybės šou dalyvių vardus. Niekad neatisisako nemokamų vaišių, o važiuodami kur nors su kolegomis būtinai aptarinėja reikalus savo darbuose (tarsi tai kam nors įdomu). Turi tradicinių savo pokštų rinkinuką, vartojamą kartais ne vietoj (arba ne laiku), bet vaidinantys iškalbą. Bendras išsilavinimas yra geras, nes žino kuo skiriasi Nikon D700 nuo Nikon D3, bet neįsivaizduoja kokioje šalyje gyveno Hamletas.
Tokie žinovai linki savo kolegoms kuo geriausių kadrų, bet mielai pasistumdo su jais alkūnėmis įamžinant kokį politiką. Neatsisako už pinigus paveiksluoti vestuves, krikštynas, firmų vakarėlius (juo labiau, jei ten bus įžymybių!). Didžiuojasi tokiomis nuotraukomis, deda jas į savo „portfolio“. Į „muilinių“ savininkus žvelgia kaip į kvailius, bet gali pasidalinti savo patirtimi su jais. Nuobodžiaujant mielai fotografuoja kitą, netoliese esantį fotografą "archyvui". Arba merginą, kuri pasakė/parodė kad nenori.
Įsitikinę, kad „jei man už tai moka pinigus – vadinasi aš tikrai moku fotografuoti!“. Vis kankinasi mintimi, jog "mano kadrai verti daugiau, nei aš už juos gaunu". Puikiai supranta, kad toli-gražu ne kiekvienas užsakovas gali atskirti gerą nuotrauką nuo blogos ir tuo drąsiai naudojasi. Mėgsta nustebinti savo kolegas fotožiniomis, todėl mano kad išnaudoja daugiau nei pusę fotoaparato galimybių. Pasižiūri geriausias „World Press Photo“ ar kitų rungtynių nuotraukas ir slapta svajoja padaryti panašias. Nesugeba parodyti originalumo tokiame, atrodytų, kūrybiškame žanre!
Mėgstamiausios frazės: „norėtųsi daugiau erdvės“, „spalvos nenatūralios“, „trūksta ryškumo“, „ką norėta šita nuotrauka pasakyti?“, „dulkė ant matricos!“, „sudrebinta, aš tokią tuoj pat ištrinčiau“, „zūmas niekad neduos geros kokybės, pabandžius fiksus nesinorės grįžti atgal. O kadruot reikia kojomis ir galva!“, „šitas stiklas labai jau muilina“, „fotografuoja ne fotoaparatas, o žmogus“, „bet šitam fotoaparate nėra mygtuko Šedevras“, „profesionalai dabar pereina prie Nikon, o tai faktai, kurie kalba už save“.
Jums linkėjimai;)