Portretas: Jolanta Verseckaitė
Istorija prasidėjo prieš dvi savaites, Kaune vykstant Europos lengvosios atletikos (iki 23 metų) čempionatui. Kaip žinia, jį trupučiuką paveikslavau - nuo pat pradžių (atidarymo), iki pat pabaigos. Tai dariau savo malonumui, tačiau kai ką panaudojo ir DELFI. Pamenat? Tai buvo puikios žaidynės.
Ginklų žvangesys paskelbė Europos atletikos čempionato pradžią
M.Šilkauskas po 5 rungčių žengia trečias
L.Grinčikaitė Europos čempionate nesunkiai pateko į pusfinalį
Pirmieji lengvaatlečių startai Europos čempionate nenuvylė
Lietuvos sprinterės čempionatą uždarė iškovodamos medalius
Pirmą čempionato dieną turėjau tokį atvejį. Paveiksluoju, jei gerai pamenu, Dariaus Aučynos šuolius į tolį. Ir vienu metu, atsisuku į tribūnas (ant jų stovėjo LRT kamera, nenorėjau įlįst į kadrą), o mano žvilgsnis užkliūna už kažkokios merginos, kuri stovi nugara į mane ir jau išeidinėja iš tribūnų. Ant nugaros matau užrašą: VERSECKAITĖ. Kadangi tokios niekad gyvenime negirdėjau, tai savaime suprantama kad man tai nieko nesakė. Žodžiu, nežinojau kas ten per mergina - o ji taip nei karto ir neatsisuko. Praėjo kelios minutės ir pamiršau apie tai.
Vėliau ramiai sau paveiksluoju kaip Paulius Luožys stumia rutulį sektoriuj ir staiga atsisuku atgal. O mano nustebimui paveikslas toks: į trišuolio sektorių bėga lietuviškai apsirengusi mergina. Kažkaip net nesužiūrėjau, kad kitam sektoriuj varžosi tautiečiai. Vis dėlto, spėju sureaguot ir fotoaparatas fiksuoja tokį vaizdą:

Dar keli kadrai prie Pauliaus (finalas juk, vis dėlto) ir bėgu per takelį. Tuo metu, kaip tyčia, jei gerai pamenu, vyksta vyrukų penkių kilometrų bėgimas. O trišuolio sektoriuj, pasirodo, vyksta merginų trišuolio kvalifikacija. Žodžiu, pamačiau kaip atrodo anksčiau pastebėta sportininkė Verseckaitė;)
Kitą dieną ji jau varžosi Europos finale. Ir būtent tada pagavau kadrą, dėl kurio, bičiulių ir kolegų nuomone, apskritai buvo verta važiuot į čempionatą. Atrodė tai maždaug štai taip:

Naa, po šitos nuotraukos, dar buvo ir kita.

Bet prieš tai buvusi įtaigesnė, tiesa?
Po to čempionatas dar tęsėsi dar porą dienų ir apie visa tai pamiršau. Įspūdžių jame buvo, švelniai tariant, nemažai.
O po kelių dienų mes su Jolanta susirašėm, pabendravom, apsikeitėm telefonais & sutarėm susitikt. Tai atsitiko vakar. Ir ją aš pamačiau visai kitokią.
O čia yra kelios naujos, vėlyvą 2010 rudenį darytos fotografijos.



