Augustas Didžgalvis

Pradedantys ir jau nusipirkę fotoįrangą atsifotkina kelis tūkstančius kadrų savo malonumui, išmoksta naudotis fotoaparatu, sužino jo privalumus/trūkumus ir... Prislopsta. Todėl, jog dažniausiai galvoja - "viską kaip ir atsifotkinau, ką čia dar fotkinsi, bus proga - eisiu ir fotkinsiu". Neteisingas požiūris.
Fotografuoti reikia tai, kas įdomu kitiems. Jei nežinia kas įdomu kitiems, tam yra daugybė topų - lankomiausi puslapiai, skaitomiausi straipsniai, populiariausi kadrai ir pan. Kitaip sakant, žmonėm įdomu tai, su kuo jie patys kasdien nesusiduria. Vieniems patinka kelionės, kitiems patinka technika, treti seka įžymybių gyvenime, ketvirtiems įdomu renginiai ir koncertai, visiems įdomu reportažai iš karštų įvykių.
Kitaip sakant, fotografuodamas pagalvok: ar skaitytojui tai bus įdomu? Ar tame ką noriu nufotografuoti yra "kadras"? Ar nebus gėda po tokia nuotrauka parašyti savo pavardę? Ar nėra tokių nuotraukų jau ir taip pridaryta? Būtent todėl politikų, įžymybių ir sporto fotografiją laikau ne itin patraukliais žanrais. Kelioninė fotografija ir turistiniai objektai - įdomu, jei gerai pateikta (savo stilium, aukšta kokybe ir neįprasta). Pavyzdžiui, Marius Jovaiša padarė super lietuviškų peizažų albumą ir susilaukė milžiniškos sėkmės. KODĖL? Užtad, kad turi ir kokybę, ir visa tai pateikė neįprastai - iš oro. Žodžiu, pas jį buvo labiau ne KĄ, bet KAIP. Žinoma, telefonų knygą nufotkint įdomiai - labai sunku. Todėl, jei (atrodytų) nėrą KĄ fotkint, pamėgink tą patį daiktą nufotkint TAIP, kad būtų "oho".
Žodžiu, prieš tai kol padaryti įdomias nuotraukas, reikia turėti įrangą ir suprasti KAS ŽMONĖMS GALI BŪTI įdomu. O tai - ne visad akivaizdu.