Augustas Didžgalvis

Svarbiausi 2010-ųjų Lietuvos sporto įvykiai - maratonininkės Živilės Balčiūnaitės iškovotas ir vėliau atimtas Europos auksas ir penkiakovininkės Donatos Rimšaitės apsisprendimas su Lietuva nebeturėti sportinių reikalų. Pirmosios atvejis tarptautiniam sporto teisme bus nagrinėjamas šią savaitę, antrosios atstovai ten savo ieškinį žadėjo pateikti artimiausiu metu.

Puikiai pamenu kaip santūriai mano objektyvui Donata šypsojosi 2010 metų Spalio 1-ąją Prezidentūroje. Iš pradžių tik su pačia D.Grybauskaite, vėliau ir su savo šeima. Tokia kasmetinė tradicija - kažko pasiekę sportininkai yra kviečiami į S.Daukanto aikštės rūmus, tam kad grojant muzikai jiems Baltojoje salėje rankas paspaustų, užkabintų pakabuką ir su jais nusifotografuotų. Ten buvo ir Živilė Balčiūnaitė - su jai specialiai pasiūta tamsiai mėlyna suknele, iškilminga šukuosena ir plačia šypsena.

Po pusantro mėnesio, 2010 metų Gruodžio 21-ąją, prieš Kalėdas, labai panašus vakaras sostinės Rotušėje. Tik dalinami jau nebe metaliniai suvenyrai, o kartono lakštai su oficiozinėm padėkom ir politikų parašais. Ta pati nuobodi muzika, tos pačios fotoblykstės. Nors Donatos švarkelis tas pats kaip ir Prezidentūroje, tačiau kostiumėlio sijoną pakeitė džinsai, makiažo gerokai mažiau, plaukai tapo palaidi, o šypsena dar santūresnė.

Vėliau paaiškėjo, kad 22-iejų metų jauna moteris tuomet jau tvirtai buvo nusprendusi pakeisti savo sporte atstovaujamą šalį. Būtent ne "išduoti Tėvynę", o tiesiog priimti Rusijos pilietybę ir tarptautinėse varžybose startuoti už Rusiją. Tėvynė yra šalis kurioje gimei ir augai - sakyti kad Rusija yra Donatos "naujoji Tėvynė" yra toks pat nonsensas, kaip pilietybės gavimą prilyginti naujam gimimui. Visi tie, kurie imperatyviai ūbauja apie „išdavystę“ patys nori atrodyti labai sąžiningi ir burnoja apie moralę, tačiau kas jiems suteikė teisę spręsti kieno kokia Tėvynė? Epitetai epitetais, o taisyklės taisyklėmis.

Šiandien už septynis litus pažiūrėjau filmą "Miegančių drugelių tvirtovė".
Jis labai lietuviškas: filmuota banaliose lokacijose (ir todėl stengiamasi kuo daugiau filmuoti stambiu planu), nulis realizmo bei stengimasis išsiversti kuo pigiau.
Tai yra paskutinis Algimanto Puipos filmas, kurį apskritai žiūrėjau - nuo šiol prisidedu prie tų, kurie sako kad Puipa yra ne pavardė, o diagnozė. Buvau itin nemaloniai nustebintas po filmo apie Tadą Blindą. Nes pastarasis buvo darytas žiūrovui, o Puipos juosta (taip taip, būtent juosta, kai civilizuotas pasaulis seniai perėjo prie skaičiaus) yra daryta jo paties žmonai Janinai Lapinskaitei.
Kaip tiksliai pasakė mano draugė Dovilė - festivalinis kinas, bet ne daugiau. Neorientuotas į masinį žiūrovą, pretenzingas, su klasikiniais tautinio kino bruožais: ilgom pauzėm, nuobodžiu ir primityviu operatoriaus darbu, muzikinio takelio nebuvimu. Didžioji dalis filmo - tyloje, matyt pataupė. Apie kostiumų dizainą, scenografiją ar įdomesnį post-productin net nekalbu (nes viso to nėra). Mačius "Pabėgimas iš Šošanko kalėjimo" (IMDb Top #1), "Kazino" (1995 metų su R.De Niro ir S.Stone) ar "Pasiklydę vertime" (kur S.Johansson, kalbant R.Tumino fraze, vaidino nevaidinant)... Puipos juosta pasirodys kaip laiko gaišimas.
Aš suprantu kad dažną žiūrovą masina prostitučių gyvenimas ir mastysena bei buitis. Man, kaip susipažinusiam su tuo savo metu iš vidaus, tai nėra įdomi tema. Bet vis dėlto - Jurgos Ivanauskaitės knygos buvo bestseleriai, skaitomi iki puslapių nusitrynimo. O filmas... Arba pati medžiaga prasta, arba tiesiog scenarijus padarytas atbulom rankom. Toks, žinote, prostitucijos romantizavimas.
Ir taip kalbu ne todėl kad pats pavydžiu ar esu geresnis režisierius , ieškantis prie ko prisikabinti ir laukęs "Avataro" kokybės. Ne. Suprantu kad lengva iškaulyjus fondų pinigų filmuoti visiškai fantasmagorišką ir neįdomiai pasakojamą istoriją, primityviai vaidinant aktoriams ir nusispjaut į tikroviškumą. Tikroviškumą, o ne norą perdėtai žiūrovams rodyti 58-erių metų ūsuotą žmoną stambiais planais. Tikroviškumą, kurio nenatūralioj J.Lapinskaitės vaidyboje tiesiog nėra.
Nors tai nėra mano mėgstamas filmas, palyginkim su "Tadu Blinda". Puikiai parinkti ir organiškai vaidinantys aktoriai, mažai pretenzingumo, PUIKUS muzikinis takelis (Ieva Narkutė - Raudoni vakarai!), gražios spalvos ir pritinkantys kostiumai bei nuostabus apšvietimas. Didmeistriška A.Šurnos vaidyba, gražios vietos bei sudominanti istorija.
Ką turim šiuo atveju? Pasakojimą apie lūzerių gyvenimą, nutapytą tamsiom spalvom. Kai solidus advokatas skraido Ryanair orlaiviu, o veiksmas "Vilniaus oro uoste" filmuojamas Karmėlavoj.
Vieninteliai geri dalykai verti dėmesio filme - labai gyva, maloni bei tiesiog įtraukianti Miglės Polikevičiūtės vaidyba. Šaunuolė: graži ir tiesiog įtikinanti bei lengvai priimama. Man asmeniškai visai patiko ir Vytautas Balsys (o Dovilei kaip tik labai nepatiko; žodžiu, vienaip ar kitaip nelikom abejingi).
O taksi firmą "Romerta" (tel. 8-5 2757575) sveikinu su puikiu reklaminiu sprendimu: suteikti grotestiškiems filmo epizodams savo mašiną. Nuo šiol Vilniuje važinėsiu būtent šita firma - sėkmingas ir saviironiškas product placement!
Verta žiūrėt? Nemokamai arba už septynis litus bei turint atliekamo laiko (+ neturint kitų filmų pažiūrėjimui) - verta, kitu atveju nelabai. Nes Puipa - tai diagnozė.

Netaisyta ištrauka iš Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) 2011-2012 metų sezono reglamento:

17. BAUDOS IR PROTESTAI
17.29. Visi LMKL nariai (žaidėjos, treneriai, klubų atstovai bei vadovybė) neturi teisės viešai arba žianiasklaidoje reikšti savo neigiamą nuomonę LMKL atžvilgiu. Visos iškilusios problemos turi būti sprendžiamos su LMKL vadovybe. Bauda 500-2000Lt.

18. RYŠIAI SU ŽINIASKLAIDA
Visi LMKL dalyviai , kaip ir viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę.
Visos problemos, kylančios tarp LMKL klubų, trenerių, žaidėjų, teisėjų turi būti sprendžiamos Lietuvos moterų krepšinio lygoje, o ne per žiniasklaidos priemones.

O dabar ištrauka iš LR Konstitucijos:
25 straipsnis:
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Nežinau ką galvojate jūs, šių eilučių skaitytoja (-u), tačiau mano supratimu tai 17.29 punktas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai (draudžiama viešai reikšti savo įsitikinimus). Juo labiau 18 punktas konkrečiai pažeidžia teisę skleisti informaciją.

Aš suprantu, kad LMKL vadovybė, vykstant negeriems dalykams, labai norėtų kad žaidėjos ar treneriai bei klubų atstovai bijotų kreiptis į žiniasklaidą ir stengiasi viską užgniaužti. Skaidrioms organizacijoms žiniasklaidos dėmesys nėra baisus, greičiau priešingai. Matyt, yra pagrindo šitaip gąsdinti (net nekreipiant dėmesio į Konstituciją)?

O ką, jeigu pavyzdžiui lygos dalyvis nesutinka su LMKL vadovybės sprendimu ir to nepavyksta išspręsti lygos viduje? Vadovaujamasi stipresniojo teise - turi ne tik visiškai paklusti, tačiau netgi negali apie tai viešai pareikšti savo nuomonės. Maždaug, "vadovaujamės įstatymais, bet jei pasakei kas mums nepatiko - mokėk penkių tūkstančių baudą".

O pavyzdžių toli ieškoti nereikia, atvejis yra štai čia:
www.lrytas.lt/-13208445931320072967-.htm

Įvadinė instrukcija kondicionavimo įrangos pardavimo vadybininkui
Kaip atskirt normalų klientą nuo pydero.

Malonu turėti reikalą su žmonėmis, kurie iš tikrūjų supranta kuo gi kokybiška siūloma prekė, pardavėjo profesionalumas ir tiesiog achujenas servisas skiriasi nuo pigaus išsipisinėjimo, tūpo brukimo, apipisinėjimo ir pinigų iškočiojimo.

Ir yra dar fainiau, kai žmonės sutinka už tai mokėti.

Apačioje pateikta instrukcija leis iš karto atskirti pyderų užvažiavimus nuo normalių žmonių užklausimų.

Prisikaupė truputis nuotraukų mano gudrafone;-) Vienu ypu...

Gyvenam laikais, kai verslas kuria mums įstatymus.

Anonimiškai, už grynus, nusiperku popierinį žurnalą. Tampu jo savininku, niekas neverčia sutikti su jokiom sąlygom, formatas aiškus ir skaitymui nereikia egzotiškų programų, galiu žurnalą skolinti, dovanoti arba parduoti, galiu nusiskanuoti arba nusikopijuoti kas man reikalinga, nėra jokių "expired".

Su elektroninėm knygom arba žurnalais yra kitaip. Reikia registruotis, nurodyti mokėjimo kortelės duomenis, iš visų šalių pirkėjų pardavėjai nepriima, turiu sutikti su licencijom, gaunu egzotiško formato failą, niekam negaliu padovanoti arba parduoti, aš net nusikopijuot ne visad galiu kaip/kur noriu, o praėjus laikui gali būti ir "galiojimo laikas baigėsi".

Nesakau, kad legalios elektroninės knygos yra blogis savaime. Ne, kalbu apie visas tas iBooks, Kindle ir kitą panašų chlamą - vietoj to kad technologijos man suteiktų galių, jos sukurtos atimti mano galias ir apriboti mano laisves. Todėl geriau tiesiog nemokamai parsisiunčiu FB2 ar PDF.

Visai neseniai grįžau namo iš Kauno, kur nuaidėjo finalinė Europos krepšinio čempionato sirena. Ką tik į savo archyvinę talpą ilgalaikiam saugojimui perkėliau visų pirmenybių nuotraukas. Ir štai faktai:

Panevėžyje, Vilniuje ir Kaune per tris savaites, fotografavau 42 krepšinio varžybas. Dar buvo keliolika treniruočių, interviu ir kitko. Rezultatas - 80 gigabaitų nuotraukų, 20000 kadrų! Tai tiesiog IŠPROTĖJIMAS. Net ir aš pats šokiruotas. Tokie skaičiai daugeliui jūsų pasirodys (kaip ir turėtų) visiškai pamišę. Bet tai tiesa - kai fotoaparatas fotografuoja 10 kadrų per sekundę, tai labai paprastai įmanoma. Ir čia turint galvoje, kad daugybė kadrų jau ištrinta + neturėjau per atstumą sumontuotų ir radiobangomis paleidžiamų fotoaparatų! Jei tai palyginti su juostelių laikais - tokia krūva nuotraukų būtų lygi 550 juostelių po 36 kadrus. Kur jau čia krūva, čia visas konteineris.

Jei turėti galvoje, kad pora dienų buvo išeiginės ir jų metų paveiksluodavau tik treniruotes, išeina kad per dieną padarydavau vidutiniškai po tūkstantį nuotraukų. O tai reiškia, kad jei tris rungtynes paveiksluoju apie 8 valandas... Tai per minutę padarau po porą nuotraukų. Jau arčiau realybės, tiesa?

Kad ir kaip ten būtų... Tai daryti buvo smagu ir įdomu.

Nėra nieko pasaulyje idiotiškesnio, kaip tapatinti krepšinio žaidimą su religija (tikyba). Ir daro tai dažniausiai tie, kurie nesupranta apskritai ką reiškia šitas žodis. Tai vat religija yra apie tai "kas yra pasaulis", "iš kur radosi žmonės", "kokia gyvenimo prasmė", "kas vyksta po mirties", "kada pasaulio pabaiga". Religijoje veikiantieji asmenys - antgamtinės jėgos ir į jas panašūs personažai. Joks sportas su tuo neturi nieko bendra ir tapatinti tai su religija (krikščionybe, induizmu, pagonybe) yra tiesiog protinio atsilikimo (t.y. silpnaprotystės) simptomas. Nes sportas daugeliu atveju yra visiškai konkretus, aiškus dalykas. Basketbolo atveju viskas trivialu - kuri komanda pelnė daugiau taškų mesdama į krepšį, ta ir laimėjo. Tai neturi nieko bendra su nei su dievais, nei su dvasiom, nei su pasauležiūra ar mitologija. Sportui išleidžiami milijonai, tačiau jokios kultūrinės naudos tai neturi. Ginčai "koks sportininkas ar komanda geresnė" kartais iššaukia agresiją, vandalizmą, būna ir mirčių.

Tamsus žiemos vakaras, gausiai krenta Kauną klojančios snaigės. Susitvarkęs senamiestyje savo reikalus einu ištuštėjusia Vilniaus gatve. Po kojom girgžda sniegas, mano veide šypsena, ryškia oranžine spalva šviečia pagrindinės senojo Kauno gatvės žibintai. Žengdamas Laisvės alėjos link, praeinu prieblandoj skendinčią požeminę perėją ir žingsniuoju toliau.
Prie J.Gruodžio gatvės pamatau merginą, sumaigau šviežio sniego gniūžtę ir metu į ją. Nepataikau (niekad gyvenime nemokėjau taikliai mėtyti), bet ji nusišypso ir atsako tuo pačiu. Aplink nei vieno liudininko, o mes svaidomės sniegu. Ji neaukšta, smulki (kiekvienas vaikinas šalia jos atrodytų aukštesnis ir galingesnis), bet nepasiduoda. Artinamės vienas kito link. Abu žaismingai kovojam, bet mums linksma. Prisiartinam, apsikabinam, padarom pauzę. Susikimbam už rankų, nusėlinam į tarpuvartę šalia, pažvelgiam vienas į kitą ir ilgokai bučiuojames. Keista, bet gera.
Pamačiusi kad mano kaklas nuogas (aš nuolat pametu šalikus), ji apjuosė mano kaklą savo šiltu šaliku ir nusišypsojo. Atrodė kvėpuojam vienu ritmu, mat besisvaidydami sniegu kiek uždusom. Dar kelios akimirkos ir išsiskyrėm - aš link namų, ji link senamiesčio.
Per visas tas kelias minutes mes neištarėm nei žodžio. Matyt, jų ir nereikėjo. Nors smalsu kuo ji vardu. Gal ji ir šiandien liko tokia pat? Dabar, kai nuo šito atsitikimo praėjo gal 10 metų, suprantu, kad tai romantiškiausia kas man nutiko gyvenime. Apie tai man kartais primindavo jos šalikas. Kurį, beje, vėliau irgi pamečiau.

Mmda, keičiasi planai - vasaros gale į Radomo aviacijos šventę (Radom Air Show) nuvykti, vis dėlto, nepavyks. O labai gaila, nes man pernai labai patiko - įdomi ekspozicija, gražios panos aplink, galų gale apskritai svarbiausia Lenkijos aerofiesta + šiemet pirmą kartą renginio istorijoje dalyvaus Lietuvos KOP su savo transporteriu.
Žodžiu, tiems kas ten bus - pavydžiu, pasisemkit puikių įspūdžių ir parodykit geros fotografijos. Ten yra ką čiupinėt, apžiūrėt ir užpaveiksluot.
Man, deja, viso to daryti neteks - gavau laišką, dėl kurio iš karto po Maskvos aviasalono (MAKS 2011) keliausiu į pasaulio atletikos čempionatą Pietų Korėjoje, kuriame, be kita ko, startuos ir V.Alekna, A.Skujytė ir kiti tautiečiai.

Dear Media Representative,

We are pleased to inform you that your Media Accreditation request for the IAAF World Championships Daegu 2011 has been ACCEPTED.

Surname: DIDZGALVIS
First Name: Augustas
Organisation:
Function: Photographer
ID/Passport Number:

THIS CONFIRMATION LETTER SHOULD BE PRINTED OUT AND PRESENTED ALONG WITH YOUR ID/PASSPORT UPON ARRIVAL AT THE ACCREDITATION CENTRE IN DAEGU TO COLLECT YOUR ACCREDITATION CARD.

Please be aware that each applicant must pick up his/her accreditation card in person.

The Main and Media Accreditation Centre is located at the Stadium and will open on 10 August 2011. An Information Package containing useful information will be emailed to you in June.

If you have any questions or require more information, please contact us via e-mail: media_ad@daegu2011.org

Warm wishes,

LOC Daegu 2011 / Media Operations Team
The Organising Committee for the World Championships Daegu 2011

Vakar keli šimtai skaitytojų apžiūrėjo "Passionata" reklamą su viena gera fotografija. Bet Bar Refaeli demonstravo ir daugiau.
Ta proga, bent 18 puikiausios kokybės fotografijų su ypatingo grožio moterim ir jos kukliais rūbeliais. Nežinau, specialiai nežiūrėjau, gal čia ir visa kolekcija?
Bet kuriuo atveju autorinės teisės priklauso ne man (deja!), o prancūzų kompanijai "Chantelle", kuri šitą grožį ir gamina. Pasakysiu atvirai, nežinau koks čia sezonas ir visa kita;-)

Aš trupučiuką kartais pakeliauju. Aišku, ne visur ir visada nakvoju važiuodamas ar pas pažįstamus. Taip, yra www.couchsurfing.com, bet jis kartais man nepadėtų. Tokiais atvejais mielai užklystu į jaunimo nakvynės namus, kitaip dar vadinamus hostel'iais. Tame man labai padeda Google. Kaip padeda? Paprastai, su savo žemėlapiais. Nors, tiesą pasakius, paskutiniu metu dažniau naudojuosi "Hostel World".

Visiems tiems, kurie sako kad jiems mažai moka, pas juos prastos darbo sąlygos ar negeri vadovai:

Manau, kad taip. Kodėl? Kas "kodėl"? Štai, kodėl taip manau.

Gyveno kartą senas žydas. Jis gamino puikią arbatą, niekas tokios nepadarydavo. Visi pas Joškę rinkdavosi jos atsigerti. Bet štai sunegalavo Joškė ir žiū - anapilin jau greitai. Praėjo savaitė - visi žydai be arbatos sėdi, barzdas pešioja ir nutarė, kad ilgiau laukti nebegalima. Numirs Joškė ir liks jie arbatos.
Pasiunčia jie Abelį, tas ir klausia tyliai Joškei prie ausies - pasakyk receptą, Joške. Tas ilgai murmėjo murmėjo ir pasakė - ...žydy, neekonomte na zavarke. Ir atidavė dūšią Dievui...

TP - moteriškos lyties atstovė, pozicionuojanti save kaip Moteris iš didžiosios raidės. Dažnai besistengianti tyčia pabrėžti savo Moteriškumą. Mananti, jog vien faktas kad ji yra moteris automatiškai yra priežastis didžiavimuisi. Kartais būna graži - ir tai jai leidžia manyti, kad šito privalumo jai pilnai užtenka, kad laikyti save Deive. Kartais būna baisi - tokiu atveju niekad neprisipažins kad tokia yra, kraštutiniu atveju pripažins, kad ją ne visad įvertina. Labai didžiuojasi savo individualumu, laiko save retenybe, unikumu ir pabrėžia esanti asmenybe bei mano, kad turi turtingą vidinį pasaulį (kuris, didžiam nusivylimui, aplinkiniams dažniausiai nusispjaut - ji pati tuo metu galvoja, kad aplinkiai jos suprasti tiesiog nepajėgūs). Tiesa, tai tik priedas (aksesuaras) prie jos moteriškumo ir seksualumo, panašiai kaip ir rankinukas ar apatinukai. Giliai viduje (dažniausiai nesąmoningai, kas skiria jas nuo feminisčių) įsitikinusi, kad ji protingesnė (gudresnė, sąmojingesnė, žodžiu lygesnė) už aplinkinius, o šie ją turi nešioti ant rankų, mylėti, gerbti, padėti, nusileisti tik todėl, kad ji patraukli išoriškai arba todėl kad ji silpnesnė, arba tiesiog todėl kad ji mergina. Puola į apmaudą, kai pasaulis jai parodo kaip dėl to ji klysta. Dažniausiai, kaip taisyklė, ji netgi ne visad iki galo supranta savo veiksmų pasekmes aplinkiniams.

Завершился 2-й этап 3-го Международного фотоконкурса «Красота винтокрылых машин», организованного Ассоциацией Вертолетной Индустрии. Названы лауреаты конкурса, а также выбраны работы, из которых будет сформирована фотовыставка. Победитель будет назван на торжественной церемонии награждения, которая состоится 22 мая в 13 часов в МВЦ «Крокус Экспо», павильон № 1, зал № 4, на сцене в центре зала 3-й Международной выставки вертолетной индустрии HeliRussia 2010.

Список участников фотоконкурса Красота Винтокрылых Машин 2010, которые вышли в 3-ий тур и работы которых будут вывешены в зале выставки HeliRussia 2010.
1. Augustas Didzgalvis, Литва, Вильнюс; (Sikorsky UH-60 «Black Hawk»).

Marshallas Weinbergas iš maklerių įmonės "Gruntal & Co." papasakojo, kaip jis pietavo su Buffettu Manhattane: "Jis suvalgė puikų sumuštinį su kumpiu ir sūriu. Po kelių dienų mes vėl susiruošėm pietauti. Buffettas sako" "Eime į tą patį restoraną." "Bet ką tik ten buvome", - nustebau. Tada jis atsakė: "Būtent. Kam rizikuoti? Tiksliai žinom, ką ten gausim." "Taip Warrenas elgiasi ir su akcijomis. Jis investuoja tik į tas kompanijas, kurios turi didžiulį pranašumą", - sako Weinbergas.

Brett Duval Fromson, "Are These the New Warren Buffetts?"
Fortune, 1990 Investor's Guide

Isivaizduok, aš padori mergina. :)))))

Panevėžietis 47-erių Vytautas Gumbis įsitikinęs: jo gyvenimas spalvingesnis nei meksikietiškų serialų herojų. Šimtus meilužių pakeitusio vyro galvą apsukusi moteris vis dėlto ryžosi palikti dailiosios lyties atstovių išlaikomą lovelasą. Atstumtas mylimosios, nors ne vienintelės, savižudybei pasiryžęs ponas Vytautas tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo ištrauktas iš kilpos. Ir vis dėlto net trokšdamas susigrąžinti buvusią žmoną donžuanas neslėpė nesugebąs atsisakyti aistringų moterų guolio: gyvenimo tikslas, prasmė šiam vyriškiui yra seksas ir meilužis sau leidžia viską.

Apskritai tai negaliu pakęst, kai kas nors siūlo žiūrėt man jutūbo klipukus ir filmukus bei siuntinėja nuorodas bei kviečia pamatyt svetimus bajeriukus.
Ir vis dėlto, šitą trumpą (pusės minutes) citatą labai kviečiu pažiūrėt:

If you can't bake, do the laundry;)

Pamenat? ;) Buvo. Apie tai kas labiausiai domina žmones.
Šiandien - antra dalis.

O tie pseudožurnalistai, kurie nuolat rašo tik apie tas pramogas ar jų herojus, tėra aptarnaujantis personalas. Jie – net ne žurnalistai.

Dainius Radzevičius (LŽS pirmininkas), 2009.08.10 (Šaltinis: gzi.lt)

Mesk lauk iš galvos krizę. Nebetikėk, nebeklausyk, nepasakok. Prisimink - bet neskaičiuok - kiek kokteilių išgėrei praėjusį savaitgalį.
Nemeluok sau, kad vakare neimsi dar vieno bokalo, nes krizė, nes nebeturi už ką. Tu tikrai nesikraustysi į mažesnį butą, neišlipsi iš savo mašinos, jei turi, ir nepirksi nuolatinio vien dėl to, kad krizė. Tu toliau šauniai dirbsi ir vėl linksminsies, tad baik zyzti.
Vėl valgiau mieste. Vėl vakare eisiu į gimtadienį. Tikrai nešiu gėlių. Tikrai bus konjako. Krizė nieko negali padaryti, nes jos nėra.
Nusprendžiau išmesti visas nuolaidų korteles. Kam? Mes už pilną kainą, mes už turtą ir prabangą!

Klasikinis atvejis Lietuvoje - pinigų brangiai mašinai kažkaip susitaupo, dar lizingėlis primeta, į skolą lenda, o vat nuvažiuoti į plovyklą jau... Tiu-tiu.
Vat tau ir važnyčiotojas - BMW X5, valstybiniai numeriai CRN 852. Sprendžiant pagal vaizdą vairuotojas iš kaimo, t.y. važinėja neasfaltuotais keliais.
Nuotrauka, beje, iš Kauno senamiesčio. Daryta užvakar temstant.

Yra tokia sistema, TinEye. Joje galima paieškoti kur naudojamos tavo nuotraukos. Bet ką čia aiškint ilgai, imkit ir mėginkit. Aš ant savo nuotraukų išmėginau - veikia, parodė;)

Kaip, ko gero, dauguma ilgiau besinaudojančių kompiuteriu, turiu nusistovėjusį savo naudojamų programų komplektą, kuriame kažkokie pasikeitimai vyksta palyginti retai. Bet vis dėlto vyksta.
Savo ruožtu labai noriu visiems parekomenduoti programėlę POP Peeper - labai patogus dalykas, o ir nemokamas. O dar norėjau visiems pasiūlyti nenaudoti to prakeikto naujojo Skype 4, o geriau tenkintis senesniu Skype 3 - patogiau, greičiau veikia, nori mažiau resursų, galų gale ir naudojimas paprastesnis.
Greitai nuotraukų peržiūrai man ne taip seniai "Verslo žinių" fotografas Herkus Milaševičius parekomendavo puikią programą - FastPictureViewer. Nuoširdžiai siūlau išmėginti ją visiems, gera ir nemokama, gerai savo darbą atliekanti programėlė.
O tiems, kas prie kompo iš seniau ir savo metu žaisdavo DOS'inius žaidimus... Parsisiųskit DOSBox, senus žaidimus ir džiaukitės;)

Nors ir ne tokie pigūs (25$ be pristatymo), bet žiūrisi... Originaliai;) Nekalbant apie pavyzdyje panaudotą nuotrauką, xa. Deja (o gal, kaip nekurie pasakytų, laimei!), vindausinės versijos nėra.

Visad turėti valios ir ištvermės. Demonstruoti katino lankstumą. Nepaleisti laimėtojo kovinės dvasios. Tobulinti savo žinias. Būti geru varžovu, vienu žingsniu pirmesniu, vienu smūgiu veiklesniu. Preciziškai vykdyti siekius ir neprarasti ūpo nugalėti. Būti pasiruošusiam.
Tokie yra mano tikslai.