Augustas Didžgalvis

Manau, kad taip. Kodėl? Kas "kodėl"? Štai, kodėl taip manau.
Praeitą savaitgalį skrisdamas virš Mozūrijos ežerynų mažame lėktuvėlyje Cessna 150, kurį valdė šauni pilotė Edita Brazdžiuvienė, supratau kad man gyvenime patinka praktiškai viskas. Visų pirma, gyvenu Vilniuje - mieste, kuris man patinka. Jame nieko labai ypatingo, bet jis patogus - palyginti greitas susisiekimas, nepainus, ne per brangus, išdėstytas tiesiog gražiai. Aišku, grožis ar patogumas yra sąlyginiai dalykai. Tačiau mano supratimu, čia gyvenasi gerai. Įsikūriau jau kelintus metus Savanorių prospekte, ramioje ir susisiekti palyginti patogioje vietoje.
Vilniuje dirbu kompanijai, kuri yra lyderis savo srityje - mano fotografijas ir pasakojimus perka Baltijos regiono internetinės žiniasklaidos lyderis, UAB "DELFI". Taigi, mano kūrybą mato kasdien dešimtys tūkstančių žmonių - lietuviškojo portalo skaitomumas yra bent trečdalis milijono žmonių per dieną, o kur dar rusiškasis DELFI bei Latvija su Estija... Žodžiu, už pinigus su šiais tūkstančiais dalinuosi savo įspūdžiais. Portalas nėra antras ar trečias. Jį žino kiekvienas. Jei pasakysi "lrytas.lt", "Alfa.lt", "15min.lt" kokiam nors Radvilišky ar Biržuose, didelė tikimybė kad tavęs tiesiog nesupras. Jiems nusispjaut visi tie saituksai, save skambiai vadinantys "portalais". Jiems yra DELFI ir yra "visa kita". Fotografuojant kokį nors renginį DELFI lipdukas ant objektyvo žmonėms patinka, juos traukia. O visokie ten "Balsas.lt", "Zebra.lt" jiems net nežinomi. Todėl man patinka būti šitos komandos dalimi dirbant kūrybinį darbą. Gal todėl į tarnybą einu kaip į šventę?
Savo prekes gaminu, pasinaudodamas naujausia įranga. Lengvas ir tvarkingas bei greitas kompiuteris ThinkPad X200si su integruotu 3G modemu bei patikima programine įranga, du nauji fotoaparatai EOS 7D, pažangiausia optika ir atmintis jiems leidžia informuoti visuomenę operatyviai, išsamiai, aiškiai, objektyviai ir įdomiai. Viskas patogiai ir tvarkingai sukomplektuota, įrankiai paruošti darbui ir visad išvalyti, pasirengę vykti kur tik reiks.
Specializuojuosi aviacijos fotografijoje ir šia tema turiu nemažą kokybiškų nuotraukų archyvą. Niekas iš man žinomų Lietuvos fotografų negali net lygintis pagal kolekcijos apimtį, eksponuojamų internete darbų skaičiumi ir užfiksuotų orlaivių kiekiu. Ir aš stengiuos daryti tai gražiai. Tai - daugiau sielai, nei piniginei.
Suprantama, nemažai skraidau. Ar baisu skristi? Skristi yra laimė. Nesvarbu dideliu erbasu ar mažyčiu Morane, sėdint kokpite ar prie iliuminatoriaus. Saugiausia transporto rūšis, didžiausias praeito amžiaus išradimas, pasaulį sukrėtusi inovacija. Vis dėlto, dar ir dabar ne kiekvienas sugeba atsakyti "kodėl skrenda lėktuvas".
Yra pinigų. Visada. Ir grynais, ir einamojoj sąskaitoj. Tie tūkstančiai atidėti, nenaudojami, tarsi "dėl grožio", neva "atliekami". Iš tikro taip nėra, jie labai reikalingi vei svarbūs. Kaip tik todėl ir neliečiami be svarbaus reikalo. Jiems į kompaniją kiekvieną mėnesį ateina jų kolegos, draugužiai, bičiuliai. Mėgstu kolekcionuoti pinigus. Lietuviškus litus, kuriuos man atsiunčia.
Turiu įvairiausių įdomių pažįstamų. Pradedant kukliomis padavėjomis ar provincialiais studentais ir baigiant svarbiais pareigūnais bei turtingais žmonėmis. Dalis pažinčių - dėl darbo, dalis - atsitiktinės, dalis tiesiog seni pažįstami, bendramoksliai, bendradarbiai ir taip toliau. Kiekvienas jų kažkuo man įdomus. Nes nei nebūtų įdomus, kokia prasmė bendrauti.
Manęs, laimei, jau senokai pradėjo nedominti svetimos problemos. Todėl, kad man daug įdomiau spręsti bei sukurti savas.
Žodžiu, aš toks visai savim patenkintas visuomenės narys. Sėdžiu sau išsimiegojęs, sotus, groja gera muzika, laukia šaunus vakaras bei įdomios ateinančios dienos. Ką ten dienos, savaitės bei ištisi mėnesiai.
Ar laimingas aš? Manau, kad taip.