Augustas Didžgalvis

Ta pati nuotrauka. Pirmu atveju - žaliava (tai ką aparatas užrašė į kortelę), antru - rezultatas (tai kas buvo sumanyta spaudžiant mygtuką).

Buvo:

Viena iš pačių baisiausių orlaivystės istorijos katastrofų - 2000-ųjų metų Gegužės 25-ąją, vidurio Europos lairodžiams rodant 16:45, virš Paryžiaus priemiesčio Gonesse, sudužo viršgarsinis lėktuvas Concorde. Pats brangiausias, pats greičiausias ir laikytas pačiu saugiausiu avialaineriu.
Konkordas skrido reisu 4590 (Paryžius-Niujorkas). Iš Šarlio de Golio oro uosto jis kilo jau degantis, tačiau puikiai patyręs pilotas Kristianas Marty jau nieko negalėjo padaryti. Ugnis įsiliepsnojo kai lėktuvas jau įsibėgėjo ir sustabdyti jo nebuvo įmanoma. K.Marty skrydžių vadovams sako, kad pamėgins apsisukti ore ir nutūpti kaimyniniame Le Bourget oro uoste. Po kelių sekundžių liepsnojantis orlaivis, nukritęs ant viešbučio pastato, sprogsta. Žuvo 133 žmonės - ekipažas, keleiviai ir viešbučio restorano lankytojai.
Pirma reakcija pasaulyje buvo - "viskas, prisiskubėjo, žmonija prisiskraidė greičiau garso". Atrodė, kad čia palaidota ir pati viršgarsinės keleivinės aviacijos idėja. Po to, kai šokas praėjo, specialistai pateikė atvirkštinius argumentus ir pagrindiniu iš jų buvo: juk beveik per 30 metų "Concorde" skraidymo tai tik pirma katastrofa!
Apskritai, katastrofos silpnai veikia keleivių srautus. Metai iš metų skraido vis daugiau ir daugiau žmonių. Bet čia tuo atveju, kai vertiname bendrą aviacijos statistiką. Konkordo atveju kalbama apie konkretų lėktuvo tipą. Nebuvo teisūs ir tie, kurie manė kad Konkordo likimą nuspręs kita garsi avarija. Juk taip yra buvę - pakilęs iš to paties Le Bourget oro uosto (iki kurio nepriskrido šitas lėktuvas), 1973 metų vasarą katastrofą patyrė "sovietinis Konkordas", lėktuvas Tupolev Tu-144. Praėjus kuriam laikui avariją patyrė toks pat lėktuvas grįžinėjęs iš Almatos į Maskvą. Ir nuo to laiko tarybinės viršgarsinės keleivinės aviacijos neliko.
Po 2000-ųjų metų katastrofos reisiniai Konkordai skraidė tik dviem maršrutais: Londonas-Niujorkas-Londonas ir Paryžius-Niujorkas-Paryžius, tik trys valandos į vieną pusę. Fantastiškas greitis, virš poros tūkstančių kilometrų per valandą, o todėl ir milžiniški kuro bakai (žibalas dega 100 litrų per minutę greičiu), tad suduždamas Konkordas viską aplink pavertė pelenais. Taigi, ir itin brangūs bilietai (iki 7000 dolerių už vieną vietą). Tačiau visa tai darė Konkordą nepakeičiamu labai užimtiems žmonėms, kurie uždirba labai didelius pinigus vienu metu abiejose Atlanto vandenyno pusėse.

Senas, ilgas, triukšmingas, apkrautas ir gremėzdiškas - taip galima charakterizuoti Prancūzijos sostinės metropoliteno sistemą. Tačiau tai bus tik pusė tiesos, mat kita pusė yra tokia - nuolat tobulėjantis, nebrangus, neblogai organizuotas ir patogus orientuotis. Taigi, vienų mėgstamas, kitiems tiesiog įprastas Paryžiaus metro - nuotraukose:

Aš ne vieną kartą esu rašęs apie didžiausią Vokietijos miestą. Apie jį ne kalbėt reikia, o jame lankytis, jį žiūrėti, pajausti, matyti ir rodyti. Mažiau raidžių, daugiau vaizdų!

27 naujos Berlyno fotografijos

Prieš penkias dienas, Gegužės pirmąją dieną, oficialus JAV prezidento fotografas Pete Souza padarė istorinę fotografiją. B.Obamos metraštininkas (anksčiau buvęs ir asmeniniu R.Reigano fotografu) užfiksavo Jungtinių Valstijų vyriausybės vadovą su jo Valstybės gynimo tarybos (VGT) nariais sėdinčius JAV Prezidentūros rūsio Padėčių salėj ir stebinčius karinės operacijos "Neptūno ietis" (teroristų vedlio O.bin Ladeno nužudymo) eigą. Nuotrauka apkeliavo visus žymiausius pasaulio leidinius ir tapo vienu reikšmingiausiu dokumentų apie žymiojo teroristo sunaikinimą. Esminis istorinis momentas įamžintas puikiai - nuotrauką jau komentavo įvairūs istorikai ir kūno kalbos žinovai. Ir apskritai, gera fotografija, turi kažką tokio. Vaizduoja skirtingas rases ir lytis, įvairias reakcijas į JAV galios smaigalio veiksmus.
Kas konkrečiai toje nuotraukoje atvaizduota? Kai buvo puolamas bin Ladeno namas Pakistane, vienas iš JAV specnazo karių turėjo prie šalmo primontuotą kamerytę, per kurią rodė 38 minutes trukusią operaciją. JAV užsienio reikalų ministrė H.Clinton, kuri po poros mėnesių lankysis Lietuvoje, tą "gerą pusvalandį" jau pavadino "labiausiai įtemptu savo gyvenime". Nuotraukoje ji laiko segtuvą su slaptais dokumentais ir prisidengusi burną ranka. Obama (pats svarbiausias toje situacijoje ir toje fotografijoje iš visų) sėdi ne kostiumu, o su paprasta tamsia striukyte, įdėmiai žiūri į ekraną - ramiai, kamputyje, ant mažo krėsliuko, be jokio Baltiesiems Rūmams būdingo patoso. Toks Obamos imidžas itin kontrastuoja su D.Grybauskaitės ar V.Putino kuriamu įvaizdžiu.
Fotografijos autorius savo kūrinio, kol kas, nepavadino niekaip - į Flickr svetainę įkeltas originalus failas buvo tiesiog kukliai pavadintas P050111PS-0210.
Techninės smulkmenos? Įranga: aparatas 5DMkII su 35mm lenzais. Nustatymai (M): ISO 1600, f/3.5, 1/100, sRGB, WB - Auto. Sutvarkyta su CS5 Mac (Auto Levels), Crop, Pixelate (slapta vietovės nuotrauka ant stalo). Kitas aplinkybes galima pamatyti per EXIF.

Prancūzijos, o ir visos Europos simbolis - la tour Eiffel, pravardžiuojamas geležine dama ir esantis žymiausiu pasaulyje turistiniu objektu.
Žinojot, kad jis nudažytas TRIMIS skirtingomis spalvomis? Viena spalva - apačia, kita - vidurys, trečia - smaigalys. Nepaisant to, pati bokšto spalva yra užpatentuota ir vadinasi "Eifelio ruda" bei truputį primena bronzinį spindesį.
Kainavo bokšto statyba apie 7,8 mln. frankų - galima tik įsivaizduoti kiek jie buvo verti 1884-1889 metais. Žodžiu, pinigai labai dideli. Tačiau nepaisant to, bokšto statyba atsipirko netrukus po statybos, o dabar yra nemažą turtą nešančiu objektu. Kodėl visa tai rašau? Todėl, kad pasiūlius lietuviams inovatyvias idėjas jie dažnai sako - neapsimoka (kaip teisingai sako Andrius Užkalnis, labai lietuviškas žodis). Bokštas savo metu buvo itin modernus ir statytas kaip laikinas (turėjo būt išardytas po 20 metų nuo pastatymo), o pavirto pasaulinės reikšmės objektu. Įtariu, jei jį administruotų mūsų valdininkai, bokštas iš pradžių būtų nustekentas, vėliau pripažintas nuostolingu, tada privatizuojamas ir galiausiai supjaustytas metalo laužui. Už tai niekam nebūtų nieko, nebent tik gal kažkas būtų pripažintas supainiojęs viešą ir privatų interesą bei atsipirktų papeikimu;-)

Man asmeniškai pats įdomiausias Suomijoje - Tamperės media muziejus, kuriame pasakojama apie susisiekimą: televiziją, radiją, spaudą, kompiuterius ir pateikiami puikiai išlaikyti pavyzdžiai. Nuo pašto rago iki aipado! Visa tai rodo, kaip įvairios medijos pakeitė mūsų gyvenimą. Telegrafas, perfokortos, almanachai, tamagočiai ir visa kita;-)

1969 metais amerikiečių firma Boeing pasauliui pristatė lėktuvą-milžiną. Pirmasis plataus fiuzeliažo reaktyvinis keleivinis lėktuvas iki pat Airbus A380 sukūrimo tapo didžiausiu pasaulyje laineriu. Jis ir dabar karaliauja viso pasaulio padangėse, mat gali vienu metu skraidinti virš pusės tūkstančio žmonių, o norint orlaivį galima nesunkiai paversti krovininiu.
Anuomet Boeing kūrinys, vadinamas "dangaus Karaliene" gerokai pralenkė savo laiką - tada dar niekas nežinojo, jog praktiškai pusę amžiaus modelis 747 absoliučiai neturės jokių konkurentų ir taps vienu iš labiausiai atpažįstamų lėktuvų aviacijos istorijoje.

Naktį iš Rugpjūčio 30-osios į 31-ąją, 1997 metais, Paryžiuje įvyksta pasaulinės reikšmės autokatastrofa. Mercedesas S280, važiuojantis virš šimto kilometrų per valandą greičiu, rėžiasi į tunelio, esančio po Almos aikšte, pertvarą. Automobilyje, važiavusi savo nauju draugu, Egipto milijardieriumi Dodi Al-Fayedu, buvo mirtinai sužalota princesė Diana.
Patraukliausia planetos įžymybė, princesė Diana, po skandalingu skyrybų su princu Čarlzu, tęsė savo keliones po pasaulį - užsiėmė labdaringa veikla ir ieškojo savo laimės. Jos romanas su Dodi Al-Fayedu buvo pagrindinė bulvarinės spaudos naujiena. Jie kątik grįžo iš kelionės jachta ir panašu kad viskas artėjo vestuvių link. Tokia santuoka galėjo būti dar vienu smūgiu britų monarchijai - sosto įpėdinio, princo Viljamo mama išteka už arabo. Abu įsimylėjeliai žuvo.
Almos tunelis driekiasi po tokio pat pavadinimo Paryžiaus aikšte. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdi vienintelis likęs gyvas - Al-Fayedo apsaugininkas Trevoras Reesas-Jonesas. Vairuotojas Henris Paulas neturėjo teisės vairuoti automobilio su princese. Važiuodamas didžiuliu greičiu jis užkabina priekyje važiuojantį baltą Fiatą ir Mercedesas kliudo tryliktąją - būtent tryliktąją - tunelio pertvarą.
Vėliau ras ir nuo Fiato nutrupėjusius dažus, ir jo galinių žibintų šipulius, vėliau atsiras ir liudytojas matęs kaip iš tunelio galo išvažiuoja baltas Fiatas, už jo vairo - vyras, ant galinės sėdynės - šuo, o automobilio gale matosi pažeidimai. Bet netgi žinant tiek daug požymių Fiato niekas nesuras.
Verkiančios minios prie Kengsingtono rūmų ir prie Jungtinės Karalystės ambasadų visame pasaulyje. Vakarai jau ir anksčiau ėjo iš proto dėl Ledi Di, dabar šita simpatija perauga į isteriją. Laidotuvių transliaciją žiūri milijonai žmonių. Dianos brolis dėl mirties apkaltina karališkąją šeimą, vėliau su daina "Žvakė vėjyje" pasaulį graudina Eltonas Johnas.
Fakelas virš Almos tunelio Paryžiuje virto šventove. Ar atsitiktiniu buvo tragiškas aplinkybių sutapimas? Ar atsitiktiniu buvo Fiatas? Kodėl jo nerado? Kodėl visame Dodi Al-Fayedo ir Dianos važiavimo maršrute neveikė gatvių apšvietimas? Vargu ar kas nors kada nors rimtai įrodys Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos dalyvavimą ledi Dianos žūtyje. Bet milijonams jos gerbėjų visame pasaulyje šita kaltė iki galo taip ir liks nepaneigta.

Pačiame Vokietijos sostinės centre, adresu Oranienburger Strasse 54, įsikūrę Berlyno bohemos ir meno namai "Tacheles". Plotas ne toks ir mažas - 9000 kvadratinių metrų.
Pastatas, pastatytas 1907-1908 metais, anuomet buvo didele parduotuve. Kiek vėliau naciai tą patį pastatą pavertė kalėjimu. DDR laikais čia buvo įsikūręs kinas ir pastatas buvo naudojamas kaip meno mokykla bei biurų pastatas. 1980 metais pastatą norėta išvis nugriauti, o darbai atidėti dešimtmečiui. 1990 metais, du mėnesius prieš planuotą griovimą, pastatą užplūdo grupė žmonių, save pasivadinusių "Tacheles meno iniciatyva". Jie pradėjo diskutuoti su Berlyno valdžia dėl pastato perdavimo ir pripažinimo istorine vieta.
Dabar čia rengiamos parodos, kieme stovi skulptūros, pardavinėjami meno darbai, yra menininkų dirbtuvės, vakarais rengiami "tūsai", veikia kavinė "Zapata". O kas bus čia ateity - neaišku.

Kol kas dar laisvai neparduodamas, tačiau jau eksponuojamas - 2011 metų Bentley Continental GT. Greita, moderni ir akį traukianti mašina, suderinanti prabangą ir inovatyvias aukštas technologijas bei didelę galią.

Puiki vokiečių aktorė ir tiesiog neįprastai akį traukianti moteris - Nadja Uhl (gim. 1972). Ją malonu matyti tiek kino ekrane, tiek ir fotografijose.

Pažindinkitės: brangiausias pasaulyje automobilis, kainuojantis keturis milijonus litų, Bugatti Veyron EB 16.4. Išvysto virš 400 kilometrų per valandą greitį, po kapotu slepia virš 1000 arklio galių jėgą, o sveria net 1888 kilogramus.

Ko gero, viena gražiausių praeities Vokietijos kino aktorių - Hildegard Knef (1925-2002). Ypatingo dailumo moteris, kurią paveikslavo puikūs meistrai.

Ekologiškas, prašmatnus. Daugiau informacijos štai čia.

KIEKVIENĄ savo nuotrauką atsidarau "fotošope" ir kažką pakeičiu.

Vieni sako "fotografuok taip, kad nereiktų nieko taisyt fotošope", kiti sako kad tada keičiasi nuotraukos autentiškumas ir pan. Žodžiu, kiekvienas turi savo nuomonę. Aš gi esu įsitikinęs, jog mano kūrybinių sumanymų neįmanoma vien fotoaparato mygtukais, todėl man į pagalbą ateina ir kompiuterio mygtukai (jų daugiau;).

Pateiksiu pavyzdį. Tarkim, anądien daryta stadiono nuotrauka:

(visi paveiksliukai, išskyrus paskutinį, clickable)

Prieš metus su viršum aš esu paveikslavęs Jolantą. Taip taip, tą pačią, kuri šypsosi šiandienos DELFI Dienos vaizdelyje.

Taigi, naujos jos nuotraukos:

11 tūkstančių litų.

Tie, kas žiūrėjo praeitą reportažą, ko gero, matė nuotrauką:

Ištiesgi tik sparnuota žiurkė, šiukšlynų gyvis, besimaitinantis atliekom parazitas, o platina visokias ten ligas, įskaitant ir salmoneliozę irgi parazitus. Šūdpaukštis, kitaip tariant. © 2009 Pipedija. Visos teisės saugomos;)

Kaip supratau, KVJU (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto) locmanai. Patiko purslai ir spalvos.

Yra žmonių, kurie labai rūpinasi tuo, kas pas juos ant kompiuterio darbastalių. Žinote, tokie estetai. Tai yra gerai, man patinka. Yra net toks naujas terminas, tam sugalvotas - desktopdepresija.
O yra žmonės, kurie šitą dalyką išsprendžia daug paprasčiau. Vienas tokių žmonių - žinoma sporto žurnalistė Laima Janušonytė, savo Macbook'e (o kaip gi!) eksponuojanti...

Sakyčiau... Simbolizuoja.