Augustas Didžgalvis

Žinot, kodėl Lietuvoj su aptarnavimo sfera liūdna? Kodėl čia staiga visi tokie mandri bendraudami su klientais? Ir kodėl kaimietei be išsilavinimo galima įsidarbinti padavėja (t.y. užsiimti vienu sunkiausiu pasaulyje darbų - atstovauti žmonėms savo kompaniją)? Ir dar visi palieka arbatpinigių, nors ji žiūrėjo į klientą tokiu pat žvilgsniu, kaip į šūdą? Todėl kad žūlikų tik ten daug, kur durnių daug. Taigi, jus išnaudoja ir aptarnavimo sferoje. Todėl ir nereikia stebėtis jų mandrumu, nes daugelis apsikenčia. Mūsų parduotuvėse klientų aptarnavimas beveik neegzistuoja, jei nėra privalomas įstatymiškai. Valdant komunistams tokio dalyko kaip klientų aptarnavimas juk išvis nebuvo, todėl jo lietuviai iki šiol neperprato.
JAV yra kitaip. Ten prieš tave apskritai prileidžiant bendrauti su klientais privalai išklausyti mokymą kaip reikia prieiti, kaip pasiteirauti ko ieško, kaip reaguoti, kaip patarti, kaip surasti atsakymus, kaip neįkyrėti, kaip neįžeisti, kaip pasiūlyt kažką kitą (jei neturi ko reikia), kaip sušvelninti situaciją, kaip pataisyti nuotaiką ir pan. Kitaip sakant, auksinė taisyklė kad klientas yra visada teisus galioja be jokių išlygų. Jei nežinai kaip bendraut ar supykdysi nors vieną klientą - čiuoši iš darbo. Nes ten nėra "bedarbystės" - ten yra šimtai žmonių, kurie NORI dirbti ir tikrai užims tavo vietą.
Vat todėl pas mus ir aptarnavimas ne toks, kaip tenai. Čia pardavėja į klientą žiūri iš aukšto ir paskui skundžiasi kad krizė.
Pardavimas yra menas.