Augustas Didžgalvis

Kaip jau pasakojau ankstesniame savo rašinyje, mane šiek tiek nuvylė Hanzabankas savo nelankstumo VISA/MasterCard atžvilgiu ir todėl, deja (o gal ir laimei), teko atsidarinėti dar vieną asmeninę sąskaitą "konkuruojančioj firmoj". Tad vieną rytą pravėriau "SEB Vilniaus banko" Vilniaus filialo (Savanorių pr. 1, Vilnius) duris.
Tikėjausi, jog čia viskas bus sparčiau ir paprasčiau nei kokiame nors miegamojo rajono skyriuje, todėl vieną ankstyvą rytą atėjau į "Helios City" dangoraižyje įsikūrusį filialą bei išsispausdinau laukimo čekiuką. Belūkuriuojant atkreipiau dėmesį į tai, jog ten esančiame televizoriuje reklamuojamos banko paslaugos. To nemačiau "Hanzabanko" filialuose, gal ir gražu visai. Tiesa, dėmesį atkreipė tai, kad "klipukai" sumontuoti ir padaryti visai neprofesionaliai, namudiniu lygiu. Tačiau apie reklamą yra kitas, Arnoldo tinklaraštis.
Žodžiu, kai atėjo mano eilė, gavau šūsnį formuliarų, kuriuos mikliai užpildžiau ir buvau informuotas, jog turiu ateiti po kelių dienų (jei tiksliau - po trijų darbo dienų). Nustebino tai, kad negavau jokių dokumentų kopijų, sutarčių ar dar kokių nors popierių - taigi, anądien išėjau iš banko nei savo naujos sąskaitos numerį žinodamas, nei turėdamas galimybę naudotis banku internete. Keista, juk kadaise "hanzelyje" man visa tai davė dar pirmo "pasimatymo" metu. Bet aš niekur neskubu, tiek to - palaukti, tai palaukti...
Ir štai, išaušo laukta diena - "pagaminta" mano sąskaita, sukurta paskyra internetinei bankininkystei, iškaltos naujutėlės "VISA Electron" bei "VISA Virtuon" kortelės.
Atvykau į tą patį "Helios City" esantį filialą dviračiu - juk grįžo sena mada... Dabar visi, sekantys trend'us, tapo ekologiški, važinėja dviračiais, maitinasi "bio" maistu, žiūri "Nepatogią tiesą" ir t.t. Nustebino tai, kad nėra nei kur dviračius prirakinti, o ir kokio nors stovo jiems stovėti su šalia esančia videokamera nėra. Taigi, įvažiavau į patį pastatą dviračiu ir pastačiau prie banko. Į patį banką įvarinėti nenorėjau, gal todėl, kad tiesiog niekad nevažinėjau po jokį banką dviračiu.
Stoviu sau ramiai, laukiu eilės "privatiems klietams" ir, nors nelabai mėgstu "Respublikos leidinių grupės" leidinius, vartau nemokamą "Laisvalaikio" savaitraštį. Staiga prie manęs prieina suprakaitavęs apie 50-ies metų "apsauginis" ir teigia, jog privalau dviratį pastatyti lauke. Aš nesutinku - kodėl turėčiau? Man ir taip gerai, kad jis stovi mano akivaizdoj, be to, niekam dviratis netrukdo: žmonių - vos vienas kitas (veiksmas vyko apie devintą ryto), o aš greit savo reikalus susitvarkysiu. Jis tarė: "Patrauk į lauką" ir jau eina šalin... Aš mintyse numoju ranką į tokį poną ir toliau vartau "Laisvalaikį" - pastebiu, kad Saulius Siparis ir Rūtos Ščiogolevaitės koncerte, ir kažkokio restorano atidaryme (apie kurį rašyta kitame puslapyje) apsilankė tais pačiais marškiniais:) Taigi, prieina tas pats apsaugininkas ir pakartoja savo prašymą. Aš klausiu: kuo remiantis jis man čia aiškina, kur statyt dviratį? Kur taip nustatyta, kad turiu jį statyti būtinai lauke? Nuo kada privalau skirtis su savo kilnojamu turtu vos kažkam paliepus? Suprasčiau, jei man taip lieptų pastato savininkas ar bent jau valdytojas/operatorius, tačiau kai tai man aiškina apsaugininkas, kuris ten reikalingas girtus išvaryti ar vagis policijai perduoti - man tai, švelniai tariant, keista. Dviratį pats geriau pasaugotų (juk svečių ir jų turto apsauga - jo rūpestis), o jis man dar nurodinėja. Apsaugininkas pasimeta ir nueina toliau... Aš palūkėju pusminutę ir pirmą kartą gyvenime įvažiuoju į banką su dviračiu - jį parkuoju tiesiog banke, laukiamojoje salėje.
Susitikimas su mergina "prie langelio" praeina sklandžiai, gaunu keturias korteles (su sąsk. numeriu, su E-Banko šifrais, VISA Electron ir VISA Virtuon) ir viskas. Tiesa, ant sutarčių antspaudai kažkodėl ne originalūs, o jų kopijos - grįžęs jau kitos darbuotojos "prie langelio" prašau uždėti tikrus antspaudus, nes tokios kopijos neturi juridinės galios. Dar pasitikslinu, kodėl kortelių sutartyse mano pavardė parašyta šveplai, mane patikina, kad "taip ir turi būti - juk ant kortelių iškalama lotynišku raidynu". Keista, pati sutartis juk ne lotyniškai parašyta, o aš irgi ne Didzgalvis. Tiek to, ne tai svarbiausia.
Tiesa, dar nelabai patiko, kad norint siųsti pinigus į užsienį privaloma pirkti kodų generatorių iš banko - to daryti "Hanzabanke" nereikdavo. Bet... Kol kas viskas tvarkoj. Mitą, kad "SEB Vilniaus Banke" maloniai aptarnauja tik turtingus klientus ar verslo sąskaitas savo galvoje paneigiau.